Kovas – sąmoningumo didinimo mėnuo „BE PATYČIŲ“ ir draugiškosios SEU olimpiados „Dramblys“ įspūdžiai

Kaip ir kiekvienais metais, kovo mėnuo ypatingas tuo, jog labiau atkreipiame dėmesį į savo žodžius, jausmus, elgesį. Patyčių prevencijai itin svarbu ugdyti vaikų emocinį intelektą, ir tam skirti laiko: atpažinti savo ir aplinkinių jausmus; gebėti su jais tvarkytis; ugdyti empatiją; supratimą, kad visada yra kažkas, kas gali tau padėti iškilus sunkumams; gebėjimą ir norą padėti aplinkiniams. Grupių mokytojos su vaikais kalbėjosi tema „Mūsų rankos ir žodžiai skirti ne patyčioms“.

Su ,,Obuoliukų“ grupės vaikais ir priešmokyklinio ugdymo mokytojomis Dangira bei Aleksandra dalyvavome draugiškojoje socialinio-emocinio ugdymo olimpiadoje „Dramblys“. Olimpiados užduotys skirtos penkioms pagrindinėms socialinėms-emocinėms kompetencijoms ugdyti: savimonei, savitvardai, socialiniam sąmoningumui, tarpusavio santykiams, atsakingam sprendimų priėmimui. Olimpiados užduotys – įdomios, linksmos ir kūrybiškos. Vaikai sprendė kaip reikėtų teisingai pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje, bandė jas  suvaidinti. Kasdien reflektavo apie savo nuotaiką, jausmus, dalyvavo autogeninėje treniruotėje. Kartu su šeima piešė SAVO šeimos stiliaus marškinėlius ir juos pristatė grupėje. Galiausiai piešė savo „dramblius“. Kodėl dramblys? Šis gyvūnas pasirinktas kaip puiki metafora vizualizuojant mūsų „emocines smegenis“ – limbinę sistemą. Trumpai tariant, įsivaizduokite, jog pas kiekvieną iš mūsų galvoje gyvena dramblys. Ir tik nuo mūsų priklauso, kaip mes su juo sutarsime – įsiklausysime, ar griežtu rimbu jį vis dresuosime, o gal nepavykus, susitarti,  nuleisime rankas. O jei mūsų vidinis „dramblys“ pyksta? O jei rėkia, mušasi, spiria, įžeidinėja? O gal mokydamiesi su „drambliu“ susitarti, galime pabandyti savo pyktį iškvėpuoti, ar jį paleisti nieko nesužalojus ir neįskaudinus. Ką daryti  jei „mūsų dramblys“ vienu kartu nori suvalgyti visą kilogramą pačių mėgstamiausių saldainių? Ar mes visada jam tai leidžiame? Jei „dramblys“ nori mesti visus darbus ir eiti pasivaikščioti, žiūrėti filmuką… Kaip mes tada kalbame, ar tariamės? Sutikite, darbas su savimi t. y. bandymas susitarti su savo „drambliu“ yra nuolatinis ir visą gyvenimą trunkantis procesas. Būdami  harmonijoje su savimi esame laimingi ir šia laime galime dalintis su aplinkiniais. Tad emocinį intelektą pradėkime ugdyti kuo ankščiau!

Socialinė pedagogė Raminta